Prezidentai

	Antanas Smetona (1874–1944) gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio k. Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Jį baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus žemės banke. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. buvo pirmuoju Lietuvos valstybės Prezidentu. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų. 1926 m. gruodžio 17 d. išrenkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m.
	Aleksandras Stulginskis (1885–1969) gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių aps. Kaltinėnų vls. Kutalių k. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, 1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnazijos 4-ias klases, o 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 m. Grįžo į Lietuvą. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Nuo 1919 03 12 iki 1919 04 12 – Prano Dovydaičio Ministrų kabinete Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. Nuo 1919 04 12 iki 1919 10 07 – Mykolo Sleževičiaus Ministrų kabinete žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. Steigiamojo Seimo narys, pirmininkas, taip pat kartu eina ir Prezidento pareigas. 1922 m. I Seimas jį išrenka Lietuvos Respublikos Prezidentu, toms pareigoms perrenkamas ir II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio).
	Kazys Grinius (1866–1950) gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps. Sasnavos vls. Selemos Būdos k. Pradinę mokyklą lankė Oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. – Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1894 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau – į Naumiestį. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininku, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimo nariu. Nuo 1920 06 19 iki 1922 02 02 vadovavo VI Ministrų Kabinetui. 1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
	Algirdas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigė 1956 m. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1988 m. buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu. 1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku. 1993 m. vasario 14 d. tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu 5 metų laikotarpiui.
	Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV. 1960-aisiais V. Adamkus baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. 1981 m. tapo penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi. 1958–1965 m. buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos – liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos – vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas šios organizacijos pirmininku. 1998 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu 5 metų kadencijai.
	Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1979 m. įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. 1984 m. baigė Sankt Peterburgo civilinės aviacijos akademiją ir įgijo inžinieriaus piloto diplomą. 1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir tapo sostinės meru. Nuo 1999 m. birželio iki spalio mėnesio R. Paksas dirbo Lietuvos Respublikos devintosios Vyriausybės Ministru Pirmininku. Tų metų gruodį buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. 2000 m. balandį R. Paksas antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru, o rudenį buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 2000 m. lapkričio iki 2001-ųjų birželio vadovavo XI Ministrų kabinetui. 2002 m. kovo mėnesį R. Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku. 2003 m. sausio 5 d. R. Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu R. Paksas pašalintas iš Prezidento pareigų.
	Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Mokėsi Leningrado universitete, studijavo politinę ekonomiją. Baigusi studijas ir įgijusi ekonomisto bei politinės ekonomijos dėstytojo kvalifikaciją, grįžo į Vilnių. 1985–1990 m. – Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Politinės ekonomijos katedros dėstytoja. 1988 m. eksternu apgynė mokslinį darbą Maskvos visuomenės mokslų akademijoje. 1993-aisiais Lietuvos mokslo taryba pripažino šioje akademijoje apgintą darbą ir D. Grybauskaitei suteikė socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1991 m. pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje; vadovavo Europos departamentui. 1993 m. pradėjo eiti Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pareigas. 1999 metais pradėjo dirbti Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje finansų viceministre. 2001 m. tapo finansų ministre. Nuo 2004 m. gegužes 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu deleguota dirbti Europos Komisijoje. D. Grybauskaitė buvo Europos Komisijoje atsakinga už Europos Sąjungos finansinį programavimą ir biudžetą. Po vienerių metų darbo Europos Komisijoje paskelbta 2005-ųjų komisare. 2009 m. D. Grybauskaitė išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.